Kodėl skiriasi aukso ir sidabro kainos? — Apie Investavimą Paprastai

Žinome, kad tarp investuotojų šie taurieji metalai labai paklausūs ir turi kone vienodą paklausą. Tačiau rinkoje aukso ir sidabro kainos skiriasi kartais. Kodėl? Visų pirma, tai dėl vieno paprasčiausio ir elementariausio fakto — jų retumo. Kuo mažesnė metalo pasiūla, tuo didesnė kaina. Todėl aukso kainos paprastai būna daug didesnės nei sidabro, nes jį sunkiau išgauti.

Sidabro pasiūla yra daug didesnė, nes metalą lengviau išgauti. Labai dažnais atvejais jis išgaunamas kaip šalutinis kitų metalų gavybos produktas. Vidutinė aukso koncentracija magminėje uolienoje yra 0,004 ppm (milijoninė dalis). Sidabro — 0,07 ppm. Kaip matome, sidabro pasiūla yra 17.5 karto didesnė nei aukso. O jų kainos ateities sandorių rinkoje skiriasi šiek tiek daugiau nei 65 kartus.

Akivaizdu, kad toks skirtumas sukuria įvairias konspiracijų . Ir čia, tikriausiai, reikėtų suprasti, kad išgauto metalo pasiūlos ir paklausos dėsniai yra kiek kitokie, nei pasiūlos ir paklausos dėsniai kapitalo ir spot rinkose.

Taip pat rinkose būna, kad aukso ir sidabro kainos juda skirtingomis kryptimis ir skirtingais tempais. Priežasčių šiai divergencijai yra daug. Bene svarbiausia yra pačių metalų paklausa rinkoje ir jų pritaikymas. O kainų divergenciją/konvergenciją matuoja mums gerai pažįstamas Gold Silver Ratio.

Gold Silver Ratio

Aukso ir sidabro kainos visada juda skirtingai, nors ir stipriai koreliuodamos. Tą skirtumą ir stebime per Gold Silver Ratio (GSR), kuris parodo, kiek reikia turėti sidabro Trojos uncijų, kad galėtum nusipirkti vieną aukso Trojos unciją. Nuo 1975 m. GSR vidurkis yra apie 60; rašymo metu jis kiek daugiau nei 66.

GSR gerai parodo metalų kainų divergenciją. Štai 2020 metų kovą GSR buvo pasiekęs 126.433. Tai pats didžiausias istorijoje santykis, parodantis, kad auksas rinkoje gali būti daug kartų patrauklesnis už sidabrą. Ir po to maksimumo pasiekimo viskas apsivertė ir sidabras tapo patrauklus, o auksą net buvo galima drąsiai shortinti.

Bet kodėl taip vyksta?

Metalo naudojimas, paklausa ir pasiūla

Auksu ir sidabru prekiaujama rinkose. Ir reikia pripažinti, kad tai du skirtingi metalai, skirtingai naudojami. Štai statistika rodo, kad per 10 metų aukso pramoninė paklausa sumažėjo, o kaina pakilo. Vadinasi, padidėjo investicinio aukso paklausa

Ir čia prasideda visas įdomumas. Metalų pasiūlos skirtingos. Jei aukso pasiūla daugmaž stabili per ilgą laikotarpį, sidabro pasiūla nuo 2015 m. staiga pradėjo mažėti:

Tiesa, 2020 metais aukso paklausa irgi smuko. Ir smuko net 14%. Todėl matome, kad tokio dydžio pasiūlos pokyčiai tikrai turi įtakos ateities sandorių ir spot kainoms.

You will find more infographics at Statista

Periodiškai aukso (rečiau sidabro) paklausą padidina centrinių bankų pirkimai. Čia auksas turi daugiau privalumų prieš sidabrą, nes taip jo paklausa sustiprėja. Tačiau centrinių bankų investavimas į auksą yra specifinis. Jis susijęs su konkrečiais tikslais: einamosios sąskaitos, valstybės biudžeto subalansavimas; žinoma, ir pelno siekimas.

Aukso ir sidabro pasiūla ir paklausa taip pat yra susijusi su ekonomine ir pramonine produkcija. Aukso daugiausiai sunaudojama juvelyrikoje. Net 46% aukso, įsigyto 2018 m. antrąjį ketvirtį, buvo skirta papuošalams gaminti. Apytiksliai 22% buvo naudojama monetose ir aukso luituose, teigia Pasaulio aukso taryba. O remiantis Sidabro instituto 2017 m. ataskaita, pramoninė gamyba ir elektronika sunaudoja daugiau nei 75% sidabro.

Rašymo metu investuotojai teikia pirmenybę sidabrui. Daugelyje pramonės šakų reikia sidabro, kur aukso reikia kur kas mažiau. Toks procesas užsiveda į uždarą ratą, kai neaugant sidabro pasiūlai, pramonė privesta mokėti kas kartą vis brangiau, o investuotojai ir spekuliantai, pasinaudodami situacija rinkoje, dar labiau užkelia sidabro kainą.

Išvados

Aukso ir sidabro kainų skirtumai nėra jokia naujiena rinkoje ir jos dalyviams. Gold Siver Ratio stebimas nuolatos ir dėliojamos prekybinės strategijos jo pagalba. O kainų konvergenciją/divergenciją lemia nesunkiai stebimi rodikliai:

1. Infliacija (labiau aktuali aukso, mažiau sidabro rinkoms);
2. Pramonės (ekonomikos sveikata) (sidabras);
3. Vartotojų elgesys ir lūkesčiai (auksas);
4. Namų ūkių pajamos (auksas);
5. „Žalioji” energetika (sidabras);
6. Investavimas (auksas ir sidabras).

Jau ne kartą teigėme, o progai esant pasakysime vėl, kad Sumanus investuotojas savo portfelyje (nuolatos ar periodiškai) laiko tauriųjų metalų investicijų kokia nors lengviausiai prieinama forma. Ir portfelį koreguoja priklausomai nuo situacijos rinkoje.

Ar dabar verta pirkti kurį nors metalą? Manau, kad taip!!!

Papildoma informacija

• https://goldsilver.com/blog/silver-in-charts-supplydemand-crunch-after-years-of-the-opposite/
• https://commodity.com/precious-metals/silver/
• https://investingnews.com/daily/resource-investing/precious-metals-investing/silver-investing/5-factors-drive-silver-demand/
• https://www.gold.org/goldhub/data/gold-supply-and-demand-statistics
• https://www.globenewswire.com/news-release/2021/01/12/2157106/0/en/Silver-Consumption-in-the-Global-Automotive-Sector-to-Approach-90-Million-Ounces-by-2025.html

Originally published at https://www.aipt.lt on March 15, 2021.